aptemimas — aptemi̇̀mas dkt. Sáulės aptemi̇̀mas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptamsinimas — sm. (1) KII291, DŽ1; Sut → aptamsinti 1. | refl.: Apsitamsinimas, aptemimas KI205. | prk.: Jų širdysa radosi apsitamsinimas Kel1862,89. tamsinimas; aptamsinimas; patamsinimas; užtamsinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
aptraukimas — aptraukìmas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser 1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptraukìmas KII295. Indų stiklu aptraukimas I. 2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks… … Dictionary of the Lithuanian Language
blandas — blañdas sm. (4) 1. žr. blanda 1: Blañdas užeina, blañdas ore, bus lietaus, t. y. oras blendžias J. Užėjo blañdas: aptraukė debesis saulę Sb. 2. akių neaiškumas, proto aptemimas: Kai akys blandù apėję, tada nesiseka (nepataikai) Kp. Užkūriju… … Dictionary of the Lithuanian Language
glumas — 1 glùmas (brus. глyм) sm. (2) G84, LsB190, BŽ27 kvaitulys, apdujimas, proto aptemimas: Dabar ponams ištiko glùmas, kad nežino, ką veikti, t. y. susimenčia protas, nuovoka J. Kalbi kaip glùmo apimtas Svn. Glumas užėjo, ir pardaviau rš. Žmogaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
kampas — 1 kam̃pas sm. (4); SD87, R, MŽ141, M 1. A1885,47 vieta, kur susikerta dvi linijos, plokštumos, sienos ar daiktai, kertė: Kertė iš lauko, o kam̃pas iš vidaus visumet J. Namų kampai B. Marti, užžibinus žiburį, atsisėdo kampe verpti Ašb. Klauso,… … Dictionary of the Lithuanian Language
markalavimas — sm. akių aptemimas: Ir tuojau užpuolė jį markalavimas ir tamsybė CII608 … Dictionary of the Lithuanian Language
nutemimas — nutemìmas sm. (2) NdŽ, KŽ → nutemti 1. temimas; aptemimas; nutemimas; pritemimas; sutemimas; užtemimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnas — 1 pìlnas, à adj. (3) 1. H, Sut pripildytas visas, iki kraštų: Pilną ižgeriu SD244. Pilną pripilu R386. Pìlnas (nepradėtas) butelys vyno BŽ605. Puodas kiek nedapìlnas Dglš. Pilna šlampa vėgėlių B. Pilnas aruodas javų Dkš. Pilnà liepinė medaus … Dictionary of the Lithuanian Language
